Baltos dantenos (burnos leukoplakija)
Sveikas liežuvis yra švelniai rausvo atspalvio, neturi įtrūkimų ar pūslelių. Kartais ant liežuvio paviršiaus galima pastebėti baltų apnašų – tai gali būti leukoplakijos požymis. Ši liga pasireiškia burnos gleivinės pokyčiais, sutirštėjimu, todėl susidaro baltos, nenuvalomos apnašos. Kyla rizika, kad šie odos pokyčiai gali virsti piktybiniu naviku, todėl būtinas skubus gydymas. Leukoplakija burnoje dažniau pasireiškia vyrams, tai siejama su didesniu žalingų įpročių paplitimu vyrų tarpe.

Leukoplakijos priežastys

Su leukoplakija dažniau susiduria vidutinio ir senyvo amžiaus pacientai, kurių gleivinė dėl sausumo yra labiau dirginama, taip skatinamas raginio sluoksnio sustorėjimas. Skiriama keletas tipinių šios ligos veiksnių:

  • įvairūs dirgikliai – aštrūs dantų skilimai, retauracijų kraštai, nekokybiški protezai;
  • pasikartojantys skruosto ar lūpų gleivinės įkandimai;
  • rūkymas, alkoholio vartojimas;
  • infekcijos (pavyzdžiui, Epšteino-Baro ar žmogaus papilomos virusas).

Vis dėlto leukoplakijos priežastį pavyksta nustatyti ne visada, todėl taip pat skiriama neaiškios kilmės, vadinama idiopatine, ligos forma.

Iš kokių simptomų atpažinti leukoplakiją?

Baltos apnašos yra vienas lengviausiai pastebimų simptomų, o tai daro leukoplakiją sunkiai diagnozuojama liga. Net ir internete įvedę paieškos frazę „leukoplakija simptomai“ negausite daug rezultatų, nes išskirtinių tipinių šio ligos simptomų paprasčiausiai nėra. Tai kelia galvos skausmą, juolab turint galvoje, kokias rimtas pasekmes leukoplakija gali sukelti.

Visgi galima išskirti keletą požymių. Nehemoraginei leukoplakijos formai būdingas storas raukšlėtas liežuvio paviršius. Tuo tarpu gauruotoji leukoplakija dažniau randama pas ŽIV infekuotus ar AIDS sergančius pacientus. Turint šią formą pastebimas iškilę, neaiškių ribų baltas liežuvio plotas, ant kurio gali būti iškilimų. Pažeidimas dažniausiai matomas liežuvio šoninėse srityse.

Svarbu žinoti, kad ši liga gali vystytis bet kurioje burnos gleivinės vietoje: skruosto, gomurio, lūpų, burnos dugno srityse, dantenose. Kaip leukoplakijos supiktybėjimo požymius galima išskirti erozijas, opas, kurios pastebimos pažeidimo plote, taip pat gali susiformuoti gumbų, pažeidimo kraštai gali sukietėti.

Leukoplakijos diagnostika

Susidūrus su leukoplakija gydymas yra labai svarbus, nes šios ligos pasekmės gali būti itin sunkios. Delsti neverta, nes ligos diagnostika sudėtinga. Pagrindinis simptomas yra storos baltos dėmės burnos gleivinėje, tačiau jos nebūtinai rodo leukoplakiją.

Negydoma leukoplakija sukelia įtrūkimus ant liežuvio ar gleivinės, o jie gali tapti vėžiniais. Ligą diagnozuoja burnos chirurgas, atliekama baltų dėmių apnašų biopsija, tyrimo metu nustatoma, ar jos gali tapti vėžinėmis. Ligos tipui nustatyti atliekamas tyrimas mikroskopu, stebima epitelio atipija ar displazija.

Kaip gydoma leukoplakija?

Skiriamos lengva, vidutinė ir sunki ligos formos, pagal jas teikiamos rekomendacijos ir skiriamas gydymas. Lengvos formos leukoplakijos atveju rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai, sveika gyvensena. Sunkesniais atvejais apnašos gali būti šalinamos skalpeliu, lazeriu arba skystu azotu. Kai kuriems pacientams po šalinimo leukoplakija gali atsinaujinti, tada procedūrą tenka kartoti.

Gydymo metu svarbi gera burnos higiena, dirgiklių pašalinimas, žalingų įpročių atsisakymas. Jei pastebėjote ant liežuvių baltų apnašų, kreipkitės į burnos chirurgą ar periodontologą ir įsitikinkite, ar tai nėra leukoplakija.

Patarimai ir profilaktika

Baltų apnašų ant liežuvių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau daugeliu atvejų jos išnyksta. Dažniausiai tai higienos trūkumas, tad svarbu pasirūpinti tinkama dantų, liežuvio priežiūra, burnos sveikata. Naudokite dantų pastą su fluoru, taisyklingai valykitės dantis ir reguliariai lankykitės pas odontologą.

Vyresnio amžiaus pacientai turėtų skirti daugiau dėmesio protezų priežiūrai, pajutę diskomfortą kreiptis į savo gydytoją ir apsaugoti burnos audinius nuo pažeidimų.
Išvengti leukoplakijos gali padėti ir žalingų įpročių atsisakymas (rūkymo, alkoholio vartojimo). Su leukoplakija dažniau susidurti gali sergantys diabetu, nes tokiems pacientams žaizdos gija lėčiau. Apsaugoti dantenas ir burnos gleivinę nuo pažeidimų padeda ir tinkama organizmo hidratacija (ji padeda palaikyti audinių elastingumą), tad gerkite pakankamai vandens.